Sermon

Xf. Dr. Numlaajtsheb Yaaj

 

“Thov Tus Tswv Foom Koobhmoov Rau Nej”

 

First Sunday after Christmas

Our Savior Lutheran Church

12-30-07

 

Thov txoj koob txoj hmoov thiab txojkev kajsiab lug pub rau sawvdaws los ntawm Vajtswv uas yog peb Leejtxiv uas yog peb tus Cawmseej Tswv Yexus Khetos. Asmees

 

Teev Npe 6:22-27 Tus Tswv samhwm rau Mauxes kom cia li qhia Aloos thiab nws cov tub siv tej lus no foom koobhmoov rau cov Yixalayees: “Thov tus Tswv foom koob hmoov rau nej thiab tsomkwm nej. Thov tus Tswv ua Nws lub ntsejmuag ci ntsa iab rau nej thiab hlub nej. Thov tus Tswv txaus siab rau nej thiab muab kev haumxeeb rau nej.” Thiab tus tswv haistias, “Yog lawv tuav kuv lub npe foom koobhmoov rau cov Yixalayees, kuv thiaj yuav foom koobhmoov rau lawv.”

 

Illustration “Well Wishing”

 

Thaum twg yog tibneeg xav hais ib lolus zoo, nov yog ibyam lus foom zoo nyob thoob lub ntiajteb no  uas sawvdaws puavleej ibtxwm ua. Thaum tibneeg haistias “Merry Christmas, Happy New Year, Happy Birthday, Good Morning, and Good Evening. Tej lus no zoo li cas? Tiamsis thaum twg peb haistias, “Happy Birthday,” losyog “Happy New Year” peb yeej hais tshwm hauv peb lub siab tuaj tias qhov uas peb hais ntawm yeej yog lolus zoo thiab yog qhov tseeb. Yog li ntawd thaum Vajtswv haistias, Nws foom koobhmoov rau peb, Nws yeej hais tiag, Nws yeej tsis yog lam hais xwb.

 

I.                     Vajtswv haistias, “Thov tus Tswv foom koob hmoov rau nej thiab tsomkwm nej.” Thaum Vajtswv foom koobhmoov rau nws haivneeg, cov Yixalayees no ntsib kev txomnyem ntau yam. Nej puas nco lawm tias lawv nyuam qhuav khiavdim haivneeg Iziv cov tubrog tom tus Dej Hiavtxwv Liab vim yog Vajtswv pab. Muaj yeebncuab nyob tom lawv qab, nyob tom lawv hauvntej, nyob rau lawv sab laug thiab lub tebchaws uas lawv tabtom mus tsua yog tiaj suabpuam xwb. Cov Yixalayees thiaj li tseem suav Vajtswv ua lawv tus phoojywg thiab yog tus pab lawv. Cov Yixalayees paub tias lawv yuav tsum tau tos ntsoov saib Vajtswv yuav pab lawv li cas. Vajtswv pub cov “mana” thiab cov “quail” los rau tau lawv tau muaj mov thiab nqaij noj, thiab pub dej txhawv ntawm pobzeb los kom lawv tau haus. Yog li ntawd thaum lawv hawm Vajtswv tag, Aloos tsa nws ob txhais tes los foom koobhmoov rau haivneeg Yixalayees lawv thiaj li paub tias Vajtswv cov lus muaj nqi kawg nkaus. Cov lub foom koobhmoov thiaj li xub pib tias,  Thov tus Tswv foom koob hmoov rau nej thiab tsomkwm nej.”

 

Tibneeg ntiajteb xav kom lawv tau koobhmoov yog leejtwg foom koobhmoov rau lawv. Saib peb cov Hmoob txojkev ntseeg tej kev coj dabqhua “Animism belief.” Thaum txog tsiab pebcaug, tibneeg tuaj coob thiab tuaj ntxov rau ntawm lub tiaj uas yuav noj tsiab pebcaug. Ib tus kev txwjlaus neeg npaj tau lub roojvag thiab muab ib tus qaib coj los limqaib. Thaum nws hais nws cov lus tag lawm, tibneeg mam li nkag ntawm lub roojvag mus rau hauv lub tiaj noj tsiab pebcaug. Thaum tibneeg nkag ntawm lub roojvag lawm, nov yog ib lub cim qhia tau tias, tibneeg muab lawv tej kev txhawjxeeb, nyuajsiab ntxhovplawv, tso nrog lub xyoo laus mus. Xyoo tshiab tomntej no koj yuav tau kev tivthaiv thiab kev pib ua duas lub neej tshiab kom yus ntsib kev noj qab nyob zoo thiab tsuas huamvam zujzus.

 

Peb tibneeg niajhnub nimno nyob rau lub tebchaws uas muaj nojseem nojso. Tej teb ua qoob ua loos los puv pawg lug rau tom tej tajlaj “khw.” Peb muaj vajtsev, muaj khaubncaws ris tsho, tsis yog muaj dejdawb xwb tiamsis muaj dej qabzib, muaj cawv, muaj beer, thiab kuas txivhmab ntau yam. Thaum tibneeg muaj tej no ntau pawg lug lawm, leejtwg tseem yuav toobkaas “need” Vajtswv ua dabtsi? Thov txhawb nej txhua tus tias peb yuav tsum muaj Vajtswv vim tej uas peb muaj no yog los ntawm Vajtswv los. Vajtswv tsis yog tsim ntuj tsim teb xwb tiamsis nws tseem tsomkwm txhua yam huv tibsi los ntawm nws lub hwjchim. Nws cia lub hnub tawm tuaj, tej qoob loos txawj siav rau nws lub sijhawm, nws tso nag los thiab nws cia tej tsiaj muaj tau menyuam kom huamvam rau lub ntiajteb no tau siv. Ntau lub sijhawm txawm peb hnov qab txog Vajtswv txojkev hlub lawm los, peb yeej tseem tos ntsoov nws pab peb zoo li haivneeg Yixalayees nyob tom tiaj suabpuam. Yog tsis muaj Vajtswv, peb ces kawg ntsib kev plojtuag mus li. Yog li ntawd cov ntseeg thiaj li totaub thiab zoo siab kawg nkaus Vajtswv Txojlus foom koobhmoov tias, “Thov tus Tswv foom koob hmoov rau nej thiab tsomkwm nej.”

 

II.                  Vajtswv hais ntxiv tias, “Thov tus Tswv ua Nws lub ntsejmuag ci ntsa iab rau nej thiab hlub nej.” Nej puas nco qab Hmoob kev coj dabqhua thaum mus noj tsiab pebcaug lawm. Thaum lawv mus dhau lub roojvag tag, thiab thaum txog lub sijhawm, ib tus kev txwjlaus neeg yuav los mus foom koobhmoov rau tej pejxeem sawvdaws. Qhov no peb hu tias “Pe Tsiab.” Tus kev txwjlaus neeg foom koobhmoov rau cov los txhocaug. Nws yuav foom koobhmoov kom txhua leej txhua tus ntsib kev noj qab nyob zoo rau lub xyoo tshiab. Nws yuav thov kom cov uas tuag lawm (niam, txiv, poj koob, yawg koob) los rhuav tshem tej kev xwmtxheej kev tsis zoo xyoo tag los thiab thov kom lawv pab saib xyuas lub neej rov rau yav tomntej kom tsuas ntsib kev vammeej, tau koobhmoov tau hmoov, muaj noj muaj haus tsis tu rau lub xyoo tshiab thiab txhua xyoo rau yav tomntej.  

 

Koj xav li cas txog koj lub neej xyoo tag los no? Koj puas xav tias koj niam koj txiv, koj poj koob, yawg koob puas pub tau koobhmoov rau koj? Feem ntau cov ntseeg Vajtswv tsis tig saib rov rau yav tag los lawm. Yog haistias, thaum twg peb tig saib, nws tsuas pheej ua ntau yam rau peb nco txog ntau yam uas peb ua tsis tau thiab ntau txojkev txhaum uas peb muaj los. Yog peb tig rov mus saib yav tag los, nws ua rau peb tu siab, tsis txaus siab, thiab qaug zog. Vim haistias los ntawm lub ntiajteb no peb nyob nrog rau txojkev txhaum.

 

Cov kwvtij phoojywg sawvdaws ntawm Tswv Yexus Khetos, cia peb muab txojkev txhaum yav tag los coj mus faus cia. Kuv hais muab faus cia tsis yog faus zoo li ob tus tubhluas muab nkawv tus miv “cat” uas tuag lawm coj mus faus. Thaum nkawv muab nkawv tus miv faus, nkawv tseg nws tus tw tshwm ntawm cov npoo av. Ob peb hnub nkawv rov mus tuav tus kotw thiab muab rho rov los saib tus miv zoo li cas lawm. Peb tibneeg, ntau zaug peb puas pheej ua li no rau peb txojkev txhaum? Peb lees peb txojkev txhaum, peb txais Vajtswv txojkev zamtxim, peb muab peb txojkev txhaum coj mus faus cia lawm, tiamsis peb tseem tseg tus kotw tshwm es thaum twg peb poob mus rau txojkev dagntxias, nyuajsiab, losyog lwmyam, ces peb rov mus muab txoj kev txhaum uas peb twb faus tsw tsw lwj lawm rho rov los nias coj los cuamtshuam peb lub neej thiab lwm leej lwm tus. Peb tseem pheej tso tsis tau txojkev txhaum tseg.

 

No yog xyoo tshiab lawm. Muab nej tej kev txhaum yav tag los coj mus faus cia! Muab faus kom tob tob es nej thiaj li muab rho tsis tau rov tawm los. Vim haistias, Vajtswv twb ua li no rau nej lawm. Los ntawm Vajtswv lub siabhlub thiab nws txojkev hlub, tus xibhwb Yaxayas thias li hais tias, “Kuv yog Vajtswv tuas yuas thaiv nej tej kev nyuajsiab, kuv ua li no, thiab kuv tsis cim ntsoov nej tej kev txhaum lawm.” (Yaxayas 43:25). Yog Vajtswv twb tsis cim peb tej kev txhaum yav tag los lawm, peb cia li zoo siab hlo txais nws tej lus foom koobhmoov. Nej cia li tsis txhob cim txojkev txhaum lawm vim Vajtswv ua siab zoo rau nej.

 

III.                Vajtswv lo lus foom koobhmoov kawg tias, “Thov tus Tswv txaus siab rau nej thiab muab kev haumxeeb rau nej.” Peb muaj ib lo lus Hmoob yeej ibtxwm haistias, “Xav muaj tsis xav pluag, xav ciaj tsis xav tuag.” Tibneeg coob leej ntau tus yeej xav kom muaj thiab yeej xav kom muaj sia nyob mus ibtxhis. Tiamsis thaum twg yog peb coj li no lawm, nws yuav ua rau peb rov saib peb tus kheej muaj nqis duas lwm yam. Yog peb tsis tau yam uas peb xav tau, peb muaj kev khib, kev ntshaw, ces kev dagntxias yuav los coj peb mus ua tsis ncajncees. Thaum peb muaj lub siab tsis ncajncees lawm, peb tsuas mus ua kev txhaum ntxiv xwb. Yog haistias, Vajtswv suav peb tej kev txhaum, thiab yam uas peb ua tsis tau hauv peb lub neej kom haum Vajtswv siab ces Vajtswv yeej muaj cai los mus chim thiab tsis txaus siab rau peb. Tiamsis peb paub tias, Vajtswv yeej tsis chim losyog tsis txaus siab rau peb, nws tsuas yog luag ntxhis rau peb txhua lub sijhawm vim los ntawm nws tus Tub Yexus Khetos, peb txoj kev txhaum twb raug zam tag lawm.

 

Vim haistias lub ntiajteb no pub tsis tau txojkev haumxeeb rau peb, Vajtswv thiaj li pub txojkev haumxeeb rau peb. Yexus thiaj li hais ntawm Yauhas 14:27 “Kev haumxeeb kuv tseg rau nej, kuv txojkev haumxeeb kuv muab rau nej. Kuv tsis muab li lub ntiajteb no muab. Tsis txhob cia nej lub siab txhawj thiab tsis txhob ntshai.” Txojkev haumxeeb no yog txoj cog rau ntawm Yexus Khetos uas yog Vajtswv thiab cog rau ntawm cov muaj kev txhaum rov los muaj feemcuam uake; tias Vajtswv hlub peb, nws zamtxim rau peb npluasmias, tu peb txhua hnub, coj peb kev, tivthaiv peb, pab peb, txawm lub ntiajteb no yuav ntxeev yuav nphob li cas.

 

Tibneeg hais kom ib tus txawj ko duab “artist” ko ib daim duab uas sawvcev “represent” saib cov ntseeg Vajtswv zoo li cas. Thaum tus ko duab ko tiav nws daim duab, lawv pom daim duab ntawd ua rau lawv ceeb thiab tsis totaub li. Lawv xav tias, ntseg lawv yuav pom tej lub pas dej nyob ntsiag twb to losyog tej paj nyob hauv roob nujxiab nyob ntsiag twb to. Daim duab muaj li no: Muaj dej hiavtxwv ntsawj hlob cuag tsis, tej huab los dub tsaus nti, thiab tej dej hiavtxwv nplawm tej ntug pobzeb nrov zog kees. Muaj ib tso ntoo lov ob peb tus ceg nyob ntawm ntug dej paus paus vim cov cua hlob ntsawj heev. Nyob rau ntawm ob ceg ntoo muaj ib lub zes noog muaj ib tus maum nquab muab nws ob daim tis los puag thaiv ob tus menyuam noog nquab. Ob tus menyuam nquab tsaug zog ntsiag tos tsis ntshai tsis txhawj txog dabtsi li. Nov zoo sisthooj li cov ntseeg txojkev haumxeeb “Christian peace.” Txawm cua daj cua dub yuav ntsawj hlob, huab yuav tsausnti hauv peb lub neej, txhua yam yuav plojtuag ibncig peb npaum li cas, los peb tsis txhawj vim peb muaj kev haumxeeb nrog Yexus Khetos lawm.

 

Koobhmoov yog ib yam zoo kawg nkaus ntawm Vajtswv. Nws tsis txiavtxim rau peb tiamsis zam peb tej kev txhaum. Yexus Khetos twb kovyeej tej no rau peb lawm txawm peb twb tsis ntxim tau li. Peb tsis tau kev tuag tiamsis tau txojsia. Tsis tau poob mus rau ntuj tawg teb tiamsis tau txojsia ntev dhawv nrog Vajtswv nyob mus ibtxhis.  Vajtswv txoj koobhmoov qhia kom peb rov nco txog tias los ntawm peb txojkev txhaum, peb tsuas ntxim tau kev phem, tiamsis vim Vajtswv txojkev hlub los ntawm Yexus Khetos, Vajtswv tsuas pub kev zoo rau peb.

 

Yog li ntawd los ntawm Vajtswv txojkev thiab kuv xav koj lub xyoo tshiab no: “Thov tus Tswv foom koob hmoov rau nej thiab tsomkwm nej.  Thov tus Tswv ua Nws lub ntsejmuag ci ntsa iab rau nej thiab hlub nej.  Thov tus Tswv txaus siab rau nej thiab muab kev haumxeeb rau nej.”    Asmees.

 

Thov kom Vajtswv txojlus pub rau peb sawvdaws totaub thiab tau nyob kajsiab lug rau ntawm Tswv Yexus Khetos lub npe. Peb txhua tus uas yog Vajtswv cov menyuam peb sawvdaws hais: Asmees.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sermon Notes

                                                              

Thov Tus Tswv Foom Koobhmoov Rau Nej

 

Khiavdim 6:22-27

Illustration:        “Well Wishing”

 

1.         Vajtswv tsis yog______ ntuj tsim teb xwb tiamsis nws tseem _________ txhua yam huv tibsi los ntawm nws lub ___________.

 

2.         No yog xyoo tshiab lawm. Muab nej tej kev ______ yav tag los coj mus_____cia! Muab faus kom ____ tob es nej thiaj li muab _____ tsis tau rov tawm los.

 

3.         Vajtswv yeej tsis _____ losyog tsis txaus siab rau peb, nws tsuas yog ______ ntxhis rau peb txhua lub sijhawm vim los ntawm nws tus Tub Yexus Khetos, peb txoj kev txhaum twb raug ______ tag lawm.

 

4.         Vim haistias lub ntiajteb no ______ tsis tau txojkev haumxeeb rau peb, Vajtswv thiaj li pub _______ haumxeeb rau peb.

 

5.         _______________ yog ib yam zoo kawg nkaus ntawm Vajtswv. Nws tsis ____________ rau peb tiamsis ___________ peb tej kev txhaum.

 

6.         Vajtswv txoj koobhmoov qhia kom peb rov nco txog tias los ntawm peb txojkev txhaum, peb tsuas _______ tau kev________, tiamsis vim Vajtswv txojkev________los ntawm Yexus Khetos, Vajtswv tsuas pub kev ____ rau peb.